APIE
TONY
ZEMAITIS
Tai buvo 1960-ųjų Londonas.
Miestas, kuriame viskas keitėsi. Gatvėse gimė nauja mada, klubuose skambėjo naujas garsas, o jauni muzikantai iš rūsių ir mažų scenų kilo į pasaulinę šlovę.
Londonas virto roko sostine, o kartu su juo keitėsi ir pati muzikos istorija.
Tai buvo 1960-ųjų Londonas.
Miestas, kuriame viskas keitėsi. Gatvėse gimė nauja mada, klubuose skambėjo naujas garsas, o jauni muzikantai iš rūsių ir mažų scenų kilo į pasaulinę šlovę.
Londonas virto roko sostine, o kartu su juo keitėsi ir pati muzikos istorija.
Tame triukšme, šviesoje ir kūrybiniame chaose buvo viena vieta, kurioje laikas tarsi sulėtėdavo.
Tony Zemaitis dirbtuvės
Čia nebuvo blizgaus salono ar garsios iškabos. Nebuvo prabangos, kuri rėkia. Buvo medžio kvapas, metalas, įrankiai, tyla ir žmogus, kuris gitarą suprato ne kaip daiktą, o kaip gyvą būtybę. Tony klausėsi medienos, muzikantų ir to, kas dažnai lieka tarp žodžių.
Iš būtinybės į pašaukimą
Gimęs Londone, lietuviškų šaknų šeimoje, Tony Zemaitis neplanavo tapti legenda. Jo istorija prasidėjo labai paprastai. Jis norėjo groti gitara, bet negalėjo jos nusipirkti. Todėl pasigamino pats. Iš būtinybės gimė pašaukimas, o iš pašaukimo, vienas rečiausių vardų roko gitarų istorijoje.
Tony kūrė instrumentus lėtai, jautriai ir be kompromisų. Ne serijomis, ne pagal formulę, ne pagal rinkos taisykles. Jo gitaros buvo roko pasaulio haute couture. Kiekviena su savo charakteriu, temperamentu, balsu ir paslaptimi. Kiekviena sukurta konkrečiam žmogui, konkrečiam skambesiui, konkrečiai scenos akimirkai.
Tik iki 400 originalių rankų darbo gitarų.
Per visą gyvenimą Tony Zemaitis pagamino tik iki 400 originalių rankų darbo gitarų. Tai beveik neįtikėtinai mažas skaičius, turint omenyje, kokį pėdsaką jos paliko pasaulio muzikoje. Kiekviena originali Zemaitis gitara šiandien yra ne tik instrumentas. Tai retas meistrystės objektas, kolekcinė vertybė ir gyva roko istorijos dalis.
ROKO LEGENDOS
Jimi
Hendrix
Ronnie Wood
David Gilmour
Eric
Clapton
Jo dirbtuvėse lankėsi žmonės, kurių
vardai tapo muzikos epochos simboliais:
George Harrison, Paul McCartney, Ronnie Wood, Keith Richards, Eric Clapton, Peter Green, Marc Bolan, Jimi Hendrix, Bob Dylan, Joe Walsh, Ronnie Lane, Albert Lee, Tom Petty ir kiti. Tačiau pas Tony jie ateidavo ne tik dėl gitaros.
Jie ateidavo dėl ramybės.
Dėl žmogaus, kuris neklausė, kiek milijonų įrašų jie pardavė. Dėl meistro, kuris pirmiausia matė ne žvaigždę, o muzikantą. Dėl vietos, kurioje buvo galima nusiimti scenos kaukę, prisėsti, pasikalbėti, patylėti ir paimti į rankas instrumentą, kuris supranta tavo balsą anksčiau nei tu pats.
Legendiniai Metal Front modeliai tapo vienu ryškiausių Tony kūrybos ženklų. Rankomis graviruotos metalinės plokštės sujungė vizualinę dramą, techninį tikslumą ir garso švarą. Jos ne tik atrodė kitaip. Jos pakeitė supratimą, kaip roko gitara gali atrodyti, skambėti ir būti geidžiama.
Tony Zemaitis gitaros nebuvo sukurtos vitrinoms. Jos buvo sukurtos rankoms, scenai, prakaitui, šviesoms ir dainoms, kurios lieka ilgiau už savo laiką. Galbūt todėl jos iki šiol atrodo ne kaip praeities reliktai, o kaip instrumentai, kuriuose vis dar gyvena laukimas.
Šiandien Tony Zemaitis istorija grįžta į Lietuvą
Tai reta galimybė prisiliesti prie pasaulinės muzikos istorijos per lietuviškas šaknis. Tai pasakojimas apie berniuką, kuris negalėjo nusipirkti gitaros, todėl sukūrė savąją. Ir apie meistrą, kurio tyliose dirbtuvėse roko legendos rasdavo tai, ko dažnai trūko scenoje: tikrumą, ramybę ir balsą.